Kaip „neperdegti“ – 5 taisyklės tėvams

Nors ranką prie širdies pridėjus dievagojausi, kad lavinuvaika.lt bus tik apie prasmingą žaidimą ir jokiais būdais ne apie visus kitus reikalus – auklėjimą, džiaugsmus bei sunkumus, negalėjau neišversti šio, mano akimis, puikaus Valerijaus Paniuškino – žurnalisto, visuomeninio veikėjo ir 4-ių vaikų tėvo įrašo apie emocinį „perdegimą“.

Vyriškai, paprastai, ironiškai ir kiek ciniškai apie dalykus, kurie skauda. Kasdien. Gaivaus dušo ir jūsų dūšiai.

„Galima sakyti, kad aš – nusivylimų ekspertas. 20 metų  rašau apie sunkius vaikus. Manęs dažnai klausia, ką darau, kad neišprotėčiau. Per šiuos metus aš išdirbau 5 taisykles nuo perdegimo.
Manau, kad šias taisykles pravartu žinoti visiems tėvams, ypač mamoms. Todėl kad būti tėvu – emocinis darbas, o bet kokiame emociniame darbe anksčiau ar veliau atsitinka perdegimas.
Emocinis darbas iš vienos pusės įkvepia, suteikia kūrybinių jėgų, o iš kitos – išgarina, ypač, jei netinkamai elgiesi.

1. Pirma taisyklė – labai konkrečiai įvardyti tikslą. Tarkime, kai aš rašau apie sergantį vaiką, aš nesiekiu jo išgydyti – gydys daktaras. Nesiekiu surinkti pinigų – rinks fondas. Aš siekiu papasakoti apie vaiką istoriją. Viskas, taškas.

Su vaikų auklėjimu tas pats. Kuomet aš lieku su vaikais, aš stengiuosi labai aiškiai formuluoti savo tikslus. Kam aš čia? Kad užauginti laimingą žmogų? – Ne. Kad užauginti sėkmingą? – Ne. Aš tiesiog prižiūriu, kad jie neužsimuštų. Tai labai padeda tausoti jėgas.

2. Antra – atsisakyti dėkingumo. Laukti dėkingumo – baisus reikalas, kuris kainuoja daug jėgų.
Nelaukite iš vaikų, kad jie bus dėkingi už jūsų pastangas, nervus, ir išleistus pinigus. Sau aš tai tiesiog uždraudžiau. Jei aš kuriu savo vaikui antrą Rachmaninovo koncertą, o jam vistiek labiau patinka Metallica – tai ne mano reikalas! Mano reikalas – sukurti antrą koncertą.
O pamils jis Rachmaninovą ar ne – jo pasirinkimas. Aš žinau, kad atsisakyti dėkingumo labai sudėtinga, tačiau tai labai veiksmingas receptas nuo perdegimo.

3. Trečia – nesistenkite daryti „gera“. Nereikia vytis žmogų (jokį! Nei žmoną, nei vyrą ir juolab vaiką) ir sakyti „Dabar aš padarysiu tau gerai!“ Vaikai patys siekia žinių, tad nėra tikslo lakstyti paskui juos, dar gerai nemokančius vaikščioti su žodžiais: „Pasižiūrėk, tai abecėlė!“, ar „Tai raidės!“, ar „Eime, aš nuvesiu tave į sensorinį kambarį!“.
Jis nenori į sensorinį kambarį, jis pats visur suranda naujų pojūčių. Daryti „gera“ vaikams nereikia. Tai eikvoja daug jėgų ir neatneša jokios naudos.

4. Ketvirta taisyklė – turėkite TĄ žmogų, kuriuo besąlygiškai tikite. Tą, kuris reikiamu momentu ateis ir pasakys „tu pavargai“ ir jūs juo patikėsite. Patikėsite, net jeigu jums „nurovė stogą“. Todėl kad normalioje būsenoje jūs ir pati suprantate, kad pavargote.
O štai tomis situacijomis, kuomet jūs taip pavargote, kad nesugebate suvokti nieko, ir reikalingas TAS žmogus. Kažkas, kas iš tyros širdies galės duoti jums patarimą, išklausyti, ar padėti buityje, vaikų priežiūroje.

5. Ir pagaliau – penkta taisyklė – sportas. Alkoholis taip pat geras dalykas, tačiau turinti šalutinį poveikį. O štai sportas – tai, ko reikia. Asmeniškai aš renkuosi boksą. Žinote kodėl? Reikia pasirinkti tokią sporto šaką, kurioje sudėtinga „chaltūrinti“. Bokse kai tik pradedi „chaltūrinti“, iškart gauni į nosį. Puikus sportas!

 

Pabaigai aš norėčiau pasakyti, kad nereikia bijoti nesėkmių. Kasdieną jaučiamės lyg mums nieko nesigautų, o vieną dieną žiū – koks šaunus jis išaugo!