LavinuVaika.lt namų biblioteka: 6 mėn. – 18 mėn.
Mums kaskart labai smalsu užmesti akį ne tik į draugų žaislų lentynas, tačiau ir namų bibliotekas. Atrasti sau naujų skaitinių bei susipažinti, kokie skaitiniai draugo mėgiamiausi. Pasakyk ką skaitai ir aš pasakysiu kas tu 😉
Pamanėme, galbūt jums būtų įdomu ir pravartu sužinoti, kokios knygelės ganosi mūsų namuose. Trimečio Timūro suskaitytos ir metinukės Sonios atrandamos. Nereikia nė sakyti, kaip smalsu sužinoti apie jūsų mėgstamiausias!
Taigi, pradėkime šiek tiek nuo „aptakiau“. Apie girdėtą, skaitytą bei išbandytą, tikimės ir jums busią naudinga – kaip gi tą meilę knygai vaikuose vystyti:
Skaitykite patys. Ne laikraščius, ne žurnalus, o tikrų tikriausias knygas. Vaikas turi matyti skaitančius jus, kad suvoktų skaitymo malonumą, neatsiejamumą nuo laisvalaikio.
Knygos gali, o gal ir turi būti tarp pirmųjų žaislų. Pusmetinukas pilnai gali vartyti minkštas knygutes, kurios gali būti ir sensorinės ir visaip kaip čiažančios bei kitaip patraukiančios dėmesį. Vartykite / skaitykite drauge. Leiskite vaikučiui manipuliuoti knygele taip kaip jam patinka ir neturėkite užsibrėžę tikslo perskaityti kiekviename puslapyje esančio teksto. Kitaip, šiukštu, negalima perversti dar vieno puslapio…verčiau komentuokite, tai ką matote – didelį medį, raudoną obuolį, rainą katiną. Beje, pirmosiose knygelėse ir teksto neturi būti daug. Porą žodžių, sakinukas prie didelių, gražių, ryškių iliustracijų.
Prieš paduodami knygelę vaikui, deramai reprezentuokite ją. Su entuziazmu, o gal net šiokiu tokiu iškilmingumu pristatykite savo mažyliu, kad dabar skaitysite šią gražią, ryškią, įdomią knygelę ir kaip jums bus smagu!
Kaip skaityti knygas, kad vaikui būtų įdomu? Taip, kaip būtų įdomu jums patiems klausytis. Su intonacija, pauzėmis, puiku, jei pavyktų skirtingai įgarsinti kiekvieną personažą, keisti balso tonacijas priklausomai nuo konteksto. Neskubėkite. Verčiau porą puslapių bet “oho”, nei visa knygelė probėgomis.
Skaitymo aplinka tai visų pirmą skaitymui nusiteikę jūs. Pasidėję į šalį visus prietaisus ir išjungę puodus. O toliau jau kaip jums patiems patogiau – ant žemės su daug pagalvių, lovos, ar jūsų mėgiamo fotelio…
Iliustracijos. Formuokite vaiko estetinį skonį nuo mažumės. Nesirinkite ir nerodykite tų knygelių, kurių iliustracijos jums patiems rėžia akį. Būtų puiku, jei gyvūnų ir aplinkos iliustracijos galėtų būti maksimaliai priartintos prie realiai esančio vaizdo.
Kur knygelės “gyvena”. Ateis diena, kai mūsų namuose knygelės vaikams gyvens pagal Montessori metodiką – atvirose žemose lentynose knygos gražiais viršeliais sustatytos priekiu. Vaikas skaitymui / vartymui savarankiškai išsirenka norimą knygelę. Mėgstamiausios knygelės yra sustatytos ant vienos lentynos ir nekeičiamos. Kitos knygelės lentynose rotuojamos.
Na o kol kas knygos mūsų namuose gyvena dėžėse. Tokios dėžės yra kiekviename kambaryje ir vaikai noriai prie jų prisėda, kai tik “bazuojasi” vienoje, ar kitoje erdvėje. Vis tik, mėgiamiausias kampas yra tasai, kur nuo smalsių tėvų akių mažuosius skaitovus sergsti lentynos kampas 🙂 Rami, atoki skaitymo vieta vaikui reikalinga. Būtų puiku, jei tokią sukurti galėtumėte kartu su juo.
Iš kur knygelės atkeliauja. Dažniausiai jos atkeliauja dovanų. Tai tokia vertinga dovana! Dar jos atkeliauja ilgam iš knygyno, kur išrinkome jas kartu su mama arba atkeliauja trumpam, iš bibliotekos, kur ją pasiūlė geroji teta-bibliotekininkė 🙂
Tiesa, knygynuose knygos dažniausiai vartomos viena ranka, ant kitos rankos spragsi metinukė, kuriai viskas taip įdomu ir VISKAS taip vartoma:) O štai bibliotekoje, išdėliojame knygeles ant grindų ir vartome, renkamės kartu, be jokių įtarių žvilgsnių:) Ramu. Gera.
Vaikui neabejotinai paliks neišdildomą įspūdį visa ta galybė knygų! Puiku, jei apsilankymas bibliotekoje galėtų virsti tradicija. Meilė bei pagarba rašytiniam žodžiui augs kaip ant mielių.
Nesisielokite, jei vaikas pirmąsias knygeles ragauja, mėto, nori draskyti (pasirūpinkite, kad pirmosios knygos būtų minkštos, ar tvirtais kartoniniais lapais). Nemoralizuodami kaskart pažymėkite, kad knygeles reikia mylėti, gerbti, kad jas reikia vartyti štai taip ir žiūrėti paveiksliukus (“tik pažiūrėk kokia juokinga lapė”), o ne draskyti. Nesinervinkite, jei vaiko “prisėdimas” prie knygos trunka vos kelias minutes (sekundes). Kantriai ir be streso grįžkite prie knygelės kitą dieną.
LavinuVaika.lt namų biblioteka: 6 mėn. – 18 mėn.
Mažas knygeles tvirtais lapais su dideliais pavieniais paveiksliukais rodėme vaikams pirmąsias vos nuo kelių mėnesių įvardydami tai, kas juose pavaizduota. Su įsijautimu bei džiugesiu 🙂 „Noriu pažinti žaislai“ knygelė, mistiškai tapo mėgstamiausia tiek mūsų, tiek draugų vaikų. Suskaityta iki nusitrynusių paveiksliukų.
Pirmosios knygelės, kurias vaikai pradėjo vartyti patys (kažkur nuo 6 mėn.), buvo minkštais viršeliais. Ir nors Timūrui savo laiku jos labai tiko ir patiko, Sonijos interesas jomis buvo menkas ir trumpalaikis. Vėl gi, knygos, jų forma, tekstūra ir turinys vaikų, kaip ir suaugusiųjų, priimamos labai subjektyviai. Tad jei vienos knygutės vaiko nesudomino, nenuleiskite rankų ir bandykite sudominti kitomis.
O už šios – asmeninės knygelės idėją galvą žemai lenkiame Renatai Lazdin, „Mažųjų valdų akademijos“ įkūrėjai. Šios knygos esmė: lapuose turi atsirasti jūsų vaiko ir jam artimiausių žmonių nuotraukos. Viename lape rašome „mama“, o kitame vaiko nuotrauka su mama, antrame „tėtis“ – kitame puslapyje vaiko nuotrauka su tėčiu ir t.t.
Greičiausiai jau pastebėjote, kad vaikams laaabai patinka apžiūrinėti nuotraukas. O jei jose dar jis pats su pažįstamais-artimais žmonėmis…šio principo knygelė buvo mėgiamiausia Timūro. Sonia, nors prie knygų sunkiai nustygsta, šią, jai sukurtą, taip pat iš dėžės vis traukia.
Žodžius rašome tam, kad prie raidžių vaizdo pratintume vaikus nuo pat mažumės. Ilgainiui atkreipdami jo dėmesį į knygose bei aplinkoje esančias raides, įvardindami jas – mokinsime vaiką skaityti.
Jei esate kūrybingi, skrupulingi ir turite puikias rankas, būtų puiku, jei šio principo pirmąją knygelę sukurptumėte gražią bei ilgaamžę, – bus puikus prisiminimas. Kitu atveju (kaip kad mūsų), atspausdintas nuotraukas bei žodžius galite tiesiog sudėti ir surišti į įmautes, ar fotoalbumą.
„Kiškutis mikutis“
…ir kai tik apsidžiaugėme, kad Timūras šias knygeles išaugo ir mums nebereikės grįžti prie jų, atmintinai išmoktų, gimė Sonija…O josios rankelės „Kiškučio mikučio“ nepaleidžia taip pat… 🙂
Kiškutis Mikutis „pažįsta spalvas“, „mokosi skaičiuoti“, „mokosi pastabumo“, „susiranda draugų“ bei šiojo gyvūnėlio žurnaliukai siaubingai patraukia spalvingumu, gražiomis, ryškiomis iliustracijomis, gyvūnėliais, mažai teksto ir įvairiais linksmais žodeliais („keberiokšt“, „lyžt“ ir pan.). Skaityti jas taip pat labai lengva ir smagu.
„Kartu su mažyliu“ serijos knygutės patiko Timūrui tuo metu, kai jis pradėjo pažinti veido ir kūno dalis. Su malonumu rodė kas knygos prašoma „kur avytės akytės, „nosytė“, „bitutės sparneliai“ ir pan. Knygelės didina pastabumą („kur slepiasi boružė“) ir vysto žingeidumą („kur bitutės gamina medų“). Plius, prie kiekvieno piešinėlio pateiktas eilėraštukas apie tą gyvūnėlį. Pamačius vieną, ar kitą realybėje, šie eilėraštukai patys ant liežuvio lipa 😉
Knygutes pagal interesus. Gyvūnai, vabzdžiai, transportas, greičiausiai, dažno metinuko temos „ant bangos“:)
Muzikinės knygutės. Daug gerų ir gražių matę nesame, tačiau šiosios pavergė ir mažas ir didžiąsias namų širdis: Kostas Kubliniskas „Mano batai buvo du“ bei Salemonas Paltanavičius „Paukščiai“ (žinokite, varnėnas tikrai geba parodijuoti automobilio signalizacijos garsus!).
Pratęsiant kalbą apie estetinio skonio formavimą nuo mažumės ir iliustracijų gražumą. Ši knyga prieš daugel metų dovanota suaugusiai seseriai. Knyga tapo suskaityta sesers vaikų, o dabar ir mano. Ar dėl to, kad mes su atitinkama meile bei susižavėjimu vaikams šią knygą pristatėme, ar dėl to, kad vaikai ir patys turi puikų grožio suvokimą nuo mažumės…Žodžiu, knygos istorija ilga, su daug negirdėtų žodžių, o vaikų užprašoma vėl ir vėl…Pabandykite ir jūs supažindinti savo vaikutį su visai ne mažiukams skirta knyga, apipinta pasakiško grožio iliustracijomis.
Metinukei Soniai knygos vienai nepaliekame. Skaitome kartu, rodome kaip reikia atsargiai ir gražiai vartyti, kad neįplėšti plonos knygos lapų. Atkreipiame dėmesį į detales iliustracijose. Trumpai nupasakojame apie veiksmą, vykstantį vienam ar kitam puslapyje.
O dabar, mielieji, leiskite kištelėti nosį į jūsų namų biblioteką – pasidalinkite komentaruose ką jūsų namuose skaito 6 – 18 mėn. vaikai 😉
Smagaus, pažintinio, įkvepiančio ir jaudinančio skaitymo mums visiems!
