Dėžė, kruopos ir dinozaurai. Arba „viena dėžė-šimtai emocijų“

Labai knietėjo greičiau jūsų dėmesiui pakurpti šį įrašą. Velnioniškai tikiuosi, kad perskaitę iškart panūsite griebti didelę dėžę, berti į ją įvairiausių kruopų, apgyvendinti ten visokiausių dinozaurų, driežiukų, ar bet kokių kitų siužetinių figūrėlių ir – žaisti, sensorintis, kasinėtis, pilstytis, bendrauti, tvarkytis… 🙂

Ačiū, Visatai

Įrašą dera pradėti nuo to, kad kaip jau kažkada minėjau, nuo tos akimirkos, kai tik pradedate kažkuom gyventi, apie kažką įnirtingai mąstyti, svajoti, Visata pokšt ir pradeda siųsti jums su tuo galvos „skausmu“ susijusias dovanas. Pastebėjote? Taip ir mūsų atveju, močiutės neša krabo čiuptuvus („tikrai kažkur panaudosite“), o sesės tempia iš darbo (nesulankstytą!) dėžę nuo spausdtintuvo (ačiū tau, mieloji!). Verkitės Visatai ir ji atsivers jums 🙂


Dėžė – namukas

Taigi, kaip ir dera visoms didelėms dėžėms, mūsiškė visų pirmą pasitarnavo namuko statybai. Čia Timūrui su Sonijai buvo gera papeckioti, lipdukus palipdyti, pagulinėti, slėpynių pažaisti ir tiesiog pabūti. Ne kasdien juk kambarį užgriozdina toks dydis reikalas 🙂

Dėžei kelias dienas pagyvenus tai viename, tai kitame kampe, su ja buvo deramai atsisveikinta (Timūro padėkota, kad suteikė tiek daug veiklos džiaugsmo bei pamojuota).

Ate namukai, sveika smėlio dėžė!

Kaip gavosi, taip, nupjovėme sienas ir palikome dugną su borteliais, kad gėriai neišsibarstytų.
Smėlio dėžė kaip mat sulaukė neprašytų svečių 🙂

Į dėžę pylėme specialiai šiam reikalui pirktas manų + kukurūzų kruopas (nebrangu, maistiškai mažai vertinga, susilieja į gražią spalvą, be galo smagios liesti).

Štai ir viskas, žaidimo aikštelė paruošta 🙂 Pradžioje Timūras, kaip kad ir dera tikriems vyrams, susitempė savo mėgstamiausias mašinėles bei matociklus. Sonijai buvo padėti spalvoti šaukšteliai, bet ji mieliau trynė, makalavo, ėmė ir barstė rankomis.

Rarrrr

Kai mašinėlėmis buvo prisižaista ir susidomėjimas šia veikla pamažėl blėso, į dėžę su garsiais „Rarrr“ atriaumojo / atbildėjo dinozaurai. Su šiaisiais Timūro pažintis jau buvo įvykusi: kartu internete susiradome trumpą dinozaurų eros istoriją, iš knygos sužinojome visų jų sudėtingus pavadinimus bei kurie augalėdžiai, o kurie mėsėdžiai.

Draugai patapo.

Taigi, atbildėjo dinozaurai į mūsų aikštelę ir čia kalnais ropojo, smėlio audros užpustyti buvo, mašinomis pasivažinėjo…susipyko, o vėliau susitaikė.

Ypač įdomu stebėti, kaip sūnus pats kuria scenarijus ir sužinoti kodėl gi susipyko tie dinozaurai ir aptarti, kodėl ginčus mušdamiesi sprendžia. O gal verčiau pabandytų pasikalbėti? Pasipešti, aišku, įdomiau ir efektyviau, tačiau tiek skausmo, o gal net kraujo…ką jau bekalbėti apie tai, kad draugas skaityk prarastas. „Va ir išėjo dinozauras, nes į kaulus gavo. Ar smagu šiam dinozaurui vienam likus žaisti? Va, žiūrėk, smėlio audra užpustė ir net pagelbėt nėra kam. Gal bandykim sugrąžinti draugą ir tegul jie pabando pasikalbėję ginčą išspręsti?“ Įkalbėjau. Dinozaurai iš dūšios pasikalbėjo, paspaudė vienas kitam letenas ir toliau kartu žaidžia 😉

Driežiukai

O kas gi čia tokie mažutėlyčiai atbėga? Oooo, tuntas mažų driežiukų! Fainuoliai labai, mažyčiai, spalvingi, vikrūs ir nuotaikingi. Mes juos ir lauke ant sniego vedžiojome (parišę meškerės valą), ir prie dėžės-namuko sienų su dviguba lipnia juosta lipdėme (jiems labai patinka sienomis ropinėti) ir vonioje murkdėme. Vienu žodžiu draugų-draugai.

Taigi, kol vieni driežiukai su parištu valu nuo Sonijos rankučių lakstė, Timūras paėmė ir sugrūdo vieną į „Volgą“, sakė „važiuoti nori“.

Driežiukai su „Volga važinėjosi, pasilipėję ant akmens ilsėjosi, smėlio audros (sukeltos pūtimu per šiaudelį) užpustyti buvo. Reikalų milijonas.

Taigi, reziumuojant, jei ant jūsų grindų atsiras štai tokia žaidimų aikštelė, kad ir tuščia, ji jau savaime taps ropliukų ir kodėlčiukų traukos centru. O jei į ją dar pasiūlysite priberti kruopų…

Dėžė + kruopos ir bičiuliai patys susitemps į aikštelę visus gyvybiškai reikalingus rakandus. Jūs tik būkite šalia, pasinerkite kartu į veiklą, stebėkite ir klausykitės, klauskite ir atsakykite, už kūrybiškumą pagirkite, pagelbėkite prireikus. Na, viską patys žinote 😉
Smagių kasinėjimų!

P.s. Kruopos dėkingos – gerai nusikratančios, tad netvarkos kone nebuvo 😉