Auginimo džiaugsmas

Įrašas ne apie tėvų džiaugsmą auginant vaikus, o apie vaikų, – auginant kažką 🙂

Kažkur nuo 1,5 m. Timūras suvokė mūsų šuns Baliono pamaitinimo, pagirdymo, pavedžiojimo svarbą ir mielai prisideda prie šių pareigų atlikimo: tuščią indelį paduoda, pripildytą indelį į vietą nuneša (išlaistydamas, išberdamas viską pakeliui :)), pabaksnoja, kai indeliai tušti, vedžioja Balioną stipriai pavadėlį rankutėse suspaudęs.

Vis tik, Balionas mūsų namuose apsigyveno gerokai anksčiau nei Timūras ir sūnus nepatyrė auginimo nuo „0“ džiaugsmų bei rūpesčių. O auginant kažką savo, nuo mažens / nuo „0“, manau, ir atitinkamas atsakomybės jausmas formuojamas.

Taigi, mes pasisodinome su Timūru…papriką.

Tąkart tiesiog po ranka turėjome papriką 🙂 Išdžiovinome jos sėklytes ir kartu su Timūru parinkus tinkantį/patinkantį vazoną kartu bėrėme žemes, dėjome tas sėklytes, palaistėme ir kantriai kantriai laukėme, kada gi pirmasis daigelis prasikals.

Daigelis prasikalė ir nuo tos dienos sūnus „prisijaukino savo lapę“, kuria įsipareigojo rūpintis visą gyvenimą.

Paprika pasirodė labai gyvybinga (matyt dėl to, kad smarkiai mylima), tad sėkmingai puošia mūsų palangę ir primena Timūrui apie jo įsipareigojimus jau apie metus.

Dažniausiai Timūras pats pamato, kad paprikos lapeliai pavytę, tuomet griebia savo mažąjį laistytuvėlį, prašo pripilti nusistovėjusio vandens ir kantriai laisto, o prapiltą vandenį nušluosto jo asmenine, šiam reikalui skirta kempinėle.

Kad tai Timūro paprika, byloja vardinė kortelė. Labai didžiuojasi sūnus, jei koks naujas svečias pastebi papriką ir pažymi jos grožį 🙂

Kitus namų žaliuosius Timūras taip pat myli. Ypač, kai vazonuose apsigyvena jo surinkti sraigių nameliai,

ar tuose nameliuose apsigyvenusios mūsų nulipdytos sraigės,

ar mūsų išdažytas akmenėlis. Tas, kurį aną vasarą parsinešėme nuo upės.

Šį akmenėlį apgyvendinsime štai čia, šalia šios širdutės, kurią tėtis mamai dovanojo prieš daug daug metų. Nori, papasakosiu tau tą istoriją..?

Štai ir dar viena detalė, gyvenanti prie šios gėlės, apipinta istorija, kurios mažasis bičiulis niekada nepamirš.Ši gėle nuo šiol jam bus labai artima bei brangi. Ja bus gera rūpintis 😉

Artėja pavasaris. Ar gi ne puiku būtų supažindinti jūsų dydijį žmogų su gražiais, kvapniais, smagiais augalėliais, kartu išsirinkti / įsigyti jų sėklytes, kartu pasodinti ir…patirti auginimo džiaugsmą? 🙂