10 priežasčių keliauti su vaiku į lauką bet kokiu oru
O kaip gi lietus, jei lauke smarkiai šalta, labai karšta arba tiesiog – pliurza, paklausite? – keliaukite bet kokiu atveju. Jei išsiruošiate į darželius, svečius, parduotuves, vadinasi galite išsiruošti ir į lauką 😉
Taigi, kam gi reikalingi kasdieniai išėjimai, ko lauke vaikai išmoksta ir kokių įgūdžių įgauna:
1 Mokinasi praktinio gyvenimo įgūdžių
Norint išeiti pasivaikščioti, vaikas turi apsirengti. Jau metinukas geba apsiauti batukus ir prakišti rankeles į rankoves. Vaikai nuo 3 metų geba absoliučiai savarankiškai apsirengti. Kiekvieną dieną rengiantis į lauką ir nusirengiant grįžus, vaikas treniruojasi ir kasdien įgauna įgūdžius darbuojantis su vis sudėtingesniais užsegimais. Dažnai, ypač skubant, tėvai stengiasi viską atlikti už vaiką – jį aprengti ir nurengti. Pasikaustykite kantrybe ir kiekvieną išėjimą traktuokite kaip galimybę išmokinti vaiką savarankiškumo. Jūsų dovanotas laikas atsipirks.
2 Mokinasi savarankiškumo
Nuo pat mažumės vaikams galima ir reikia suteikti galimybę rinktis ką apsirengti. Vaikai neturi rinktis iš viso esamo garderobo, bet galimybė pasirinkti iš 2-3 drabužių leis jiems suvokti, kad jie geba priimti savarankiškus sprendimus.
3 Mokosi suvokti šilumos ir šalčio pojūčius
Jei kasdien vaikštant lauke leidžiate vaikui užsidėti, ar nusiimti pirštines, kepurę, megztuką ir pan., vaikas su laiku pripranta įsiklausyti į savo pojūčius ir suvokti – šilta jam ar šalta. Vėliau, prisimenant savo pojūčius, vaikas gebės savarankiškai pasirinkti drabužius pagal oro sąlygas.
4 Tampa labiau pakantūs įvairiom sąlygom
Jeigu jūsų vaikas pripras keliauti į lauką įvairiom oro sąlygom, jam ūgtelėjus, vėliau ir subrendus – taip pat netaps problema išsiruošti į lauką esant įvairiom aplinkybėm. Toks pakantumas gali praturtinti jūsų vaiko gyvenimą ir atverti naujas galimybes.
5 Gauna naują sensorinę patirtį
Buvimas lauke suteikia galimybę vaikui gauti naują sensorinę patirtį. Jokios specializuotos priemonės negali lygintis su galimybe kasdiena gauti naujų sensorinių potyrių liečiant įvairias medžiagas (smėlį, žolę, žemę, sniegą), klausantis gamos garsų (lapų šiugždesio, lietaus barbenimo, sniego girgždesį, paukščių giesmių) ir, be abejo, stebint aplinką. Niekur kitu vaikas (ypač visai mažas), neįgaus tiek sensorinių potyrių kaip kad gamtoje.
6 Tampa labiau kūrybiškais
Išėję pasivaikščioti, dažniausiai nesiimame daug žaislų. Todėl pas vaikus atsiranda galimybė prisigalvoti naujų žaidimų ir veiklų: tarkime, žaisti su gamtinėmis priemonėmis ir savarankiškai susigalvoti žaidimų: žiemą lipdyti iš sniego, lietui lyjant – šokinėti per balas, vasarą – piešti su pagaliukų ant smėlio.
7 Didina suvokimą apie mus supantį pasaulį
Kasdienis buvimas lauke leidžia geriau suvokti vaikui metų laikų kaitą: jis mato ir jaučia įvairius gamtos reiškinius. Visa tai plečia jo suvokimą apie mus supantį pasaulį.
8 Grūdinasi ir stiprina imunitetą
Pasivaikščiojimai ir sistemingas pratinimas prie šalto oro grūdina organizmą ir stiprina imunitetą.
9 Skiria daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui
Kuo beužsiimtų jūsų vaikas lauke, faktas, kad juda čia jis daug daugiau nei namie. Mažiems vaikams labai svarbus nuolatinis fizinis aktyvumas. „Kūno intelektas, tai intelektų vadas“ (R. Lazdin). Neturėdami galimybių pakankamai išsikrauti, vaikai tampa irzlūs arba atvirkščiai – suglebę ir pasyvūs, kas negatyviai veikia bendram vystymuisi. Todėl vaikams tiesiog būtini kasdieniai išėjimai į lauką.
10 Mokosi viskame ieškoti pliusų
Mes dažnai vertiname oro sąlygas iš neigiamos pusės: pernelyg šalta, karšta, lyja – ne pasivaikščiosi. Vaikai klausosi mūsų ir po truputį pradeda priimti aplinką panašiu kampu. Ieškodami pliusų įvairiose oro sąlygose: „kaip gerai, kad atvėso, galima pasivažinėti dviračiais“, „kaip gerai, kad taip karšta, galime visą dieną mirkti vandenyje“, „kaip smagu, kad lyja, keliaukime šokinėti per balas“, mes mokome vaikus matyti teigiamybes visame kame.
Keletas idėjų kuo užsiimti su vaikais lauke
- važinėtis dviračiais, paspirtukais, riedučiais, ant slidžių ar rogių žiemą;
- tyrinėti aplinką: augalus, vabzdžius, gyvūnus ir jų pėdsakus. Galite surengti „gamtos loto“. Kiaušinių dėklo skyrelius išklijuokite kankorėžio, akmenėlio, sraigės namelio, gilės ir pan. nuotraukomis. Užduotis- rasti lauke tai kas pavaizduota nuotraukoje ir įdėti į atitinkamą skyrelį;
- Ieškoti įvairių gamtinių priemonių, kurias namuose panaudosite meno projektams, rūšiavimo žaidimams: kankorėžių, gėlių žiedų, gilių, kaštonų, pagaliukų, gražių akmenėlių ir pan.;
- žaisti su gamtinėmis medžiagomis kavinę, parduotuvę ir pan.;
- kurti iš gamtinių medžiagų (gėlių šukuosenas ant lapo nupieštam veidui, kurti įvairias mandalas ir pan);
- piešti: pagaliuku ant smėlio ar sniego, dažais ant sniego, vandeniu ant sauso asfalto, lauko kreidelėmis (nepaprastai pagyvina ir pagražina aplinką);
- rūpintis augalais soduose ir daržuose;
- žaisti aktyvius žaidimus: kamuolį, šokinėti šokdynę, mėtytis gniužtėmis, rengti įvairias estafetes ir pan.
Išversta iš http://mchildren.ru blog’o.
Ir pabaigai nuo savęs
- Jei labai šalta / karšta, ar smarkiai lyja, nebūtina lauke išbūti ilgai. Pusvalandis puikiai pravėdins mintis.
- Nėra blogo oro, yra tik…;)
- Patys iš naujo atraskite gamtos reiškinių grožį ir įvardykite juos vaikams. „Kaip gražiai leidžiasi saulė už horizonto, mama“, dažnai pasako Timūras, kartodamas mano žodžius. Ir ne vien faina, kad keturmetis sako žodį „horizontas“, o kad ir grožį mato. Pastebi.
- Pabūkite „pliuškiais“ ir būtiniausiai iš pasivaikščiojimų „parsitempkite“ gamtos lobynų, iš kurių jei ir ne sukursite kažką, tai vaikas atras savų žaidimų su jais namuose. Stebėtina, kaip ilgam dvimetę ir keturmetį gali užimti naminio plastilino šmotelis ir įvairaus dydžio pagaliukai.
- Pasivaikščiojimai stiprina draugystę. Jei jaučiate, kad prarandate su vaiku (ar partneriu) ryšį, atsiranda daug susikirtimų, neišsakymų, susikaupusių skaudulių, – keliaukite pasivaikščioti. Net ir tylus buvimas lauke grąžins harmoniją į jūsų santykius. Nes žmogaus grįžimas į gamtą, visad veikia teigiamai!
Puikių pasivaikščiojimų!
Julija + Timūras + Sonija
